baladonė

baladõnė sf. (2) 1. beldimasis, baladojimasis: Ant aukšto kiekvieną naktį girdėti kažkokia baladõnė Kair. ║ vargas, nepatogumas: Didelė baladõnė persikraustyti iš miesto į miestą Grš. Tikra baladõnė tave kasdie į tokį kelią išrengt Vlkv. Nieko gero iš jo neišeis, viena baladõnė tik, daugiau nieko Šd. 2. scom. nenuorama: Tai baladõnė – jis tau niekad neduoda ramybės Gž. O tu, baladõne, nenusėdi ant kelių! Gs.